Šiaudinių namų istorija

Nors daug kas mano, jog statyba iš šiaudų yra nauja ir laiko nepatikrinta technika, pirmieji šiaudinukai Šiaurės Amerikos stepėse išdygo jau XIX a. pabaigoje. Į dabartinę Nebraskos valstiją tada atsikraustę naujakuriai susidūrė su nemalonia problema – čia trūko visų, tuo metu, įprastų statybinių medžiagų. Laimei, gamtinės sąlygos buvo palankios grūdinių kultūrų augimui, o laikmetis sutapo su naujų techninių galimybių paieškomis, tad jau XIX a. antroje pusėje čia buvo išrasta pirmoji šiaudų presavimo mašina. Taip Nebraskoje pradėti statyti pirmieji šiaudiniai pastatai, kurių sąraše galime aptikti dvarus ir netgi bažnyčias. Dėl medienos stokos, pirmieji šiaudiniai pastatai buvo bekarkasiai, taikyta save išlaikančios sienos technologija, kuri išliko populiari iki 1940m. Tokių pastatų yra išlikę ir dabar. siaudiniu namu istorija 11915-1930 m. JAV buvo pastatyta 70 šiaudinių namų, net 13 iš jų sulaukė mūsų dienų, įrodydami šios technologijos patvarumą ir ilgaamžiškumą. Būtent jie ir įkvėpė naują šiuolaikinės statybos iš šiaudų bangą. Naujosios plėtros pradžia laikomas Matto Myhrmano, Judy Knox, Billo Steeno, Davido Brainbridge‘o bei Pliny Fisk susirinkimas Jameso Kalino namuose 1989 m. Čia susirinkusieji mėgino atgaivinti šią jau kiek primirštą technologiją patys statydami iš šiaudų ryšulių bei eksperimentuodami su molio tinku.

1993m. Buvo pradėtas leisti žurnalas Paskutinis šiaudas (The last straw) įkvėpęs plėtoti šią statybos technologiją naujuosius šiaudinių namo pionierius. Greit po to (1991-1994 m.) JAV buvo atlikti moksliniai sienų iš presuotų šiaudų tyrimai. Išanalizavus degumo, atsparumo gniuždymui, vėjui, be šiluminių savybių rezultatus, statyba iš presuotų šiaudų tapo visaverte šiuolaikine statybos technologija. Šiaudinė statybos technologija netrukus patvirtino gautus teigiamus rezultatus – 1998 m. Kinijos seisminėse zonose buvo pastatyta šiaudinė mokykla. Dėl savo tamprumo, pastatas puikiai atlaikė 1999 m. įvykusį žemės drebėjimą, kurio stiprumas siekė 5,9 balo pagal Richterio skalę. Po šių įvykių seisminėse Kinijos zonose pastatyti dar 603 namai 59 kaimuose, įskaitant bendrabučius bei mokyklas. Vykdant šį projektą nustatyta, kad šiauriniuose rajonuose, kur temperatūra nukrenta iki -40 C, šiaudinių namų savininkai sutaupė 68 proc. šildymui reikalingos energijos. Pradėjus rengti tarptautines konferencijas, imtos steigti šiaudinių namų asociacijos, o statyba iš šiaudų paplito visame pasaulyje.

Šiaudiniai namai Europoje Seniausias šiaudinis pastatas Europoje yra iki šiol naudojamas dviejų aukštų šiaudinis pastatas Prancūzijoje, dabar jame gyvena trečioji giminės karta. Šiaudinių namų renesansas senajame žemyne datuojamas XX a. pabaigoje. Tuomet pradėti rengti praktiniai tokios statybos seminarai, ištyrinėtos fizinės tokių namų statybos savybės, atsirado profesionalių statybininkų brigadų. 1989 m. Didžiojoje Britanijoje pastatytas pirmasis Europoje komercinis pastatas, 1995 m. tokios paskirties statinių Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje buvo jau  apie 40, o 2001 m. skaičius siekė jau 400. 2010 m. vien Prancūzijoje suskaičiuota apie 2500 pastatų.  Sunku būtų suskaičiuoti, kiek  pastatų stovi Europoje dabar. Panašios ir kitų Europos šalių „šiaudizmo“ istorijos, kuomet pastačius primuosius tokio tipo pastatus projektai imami vystyti iki komercinio lygmens, pradedama užsiimti profesionaliais projektavimo ir statybos darbais. Pastaruoju metu dauguma statytojų renkasi skydinę technologiją, užtikrinančią aukščiausią statinio kokybę.

Šiaudiniai namai Lietuvoje siaudiniu namu istorija 2  Šiaudinių namų atsiradimas Lietuvoje neatsiejamas nuo tokios statybos mūsų šalyje pradininko Petro Devyžio. Šis architektas jau 1996 m. ryžosi statyti pirmąjį namą iš šiaudų ryšulių, dar nieko nežinodamas apie užsienio patirtį. Tokios statybos privalumai buvo akivaizdūs – mažesnės darbo sąnaudos, greitesnis rezultatas bei daug šiltesnis pastatas. Taip Taraldžių kaime iškilo pirmasis šiaudinis statinys, stebinęs vietinius gyventojus bei plačiai nuskambėjęs Lietuvos ir užsienio spaudoje. Gauti rezultatai paskatino architektą  imtis aktyvesnės veiklos bei skleisti žinias apie šiaudinius namus bei jų teikiamus privalumus. Siekiant pagreitinti informacijos sklaidą, 2002 m. Vilniaus rajone  ant Neries kranto buvo pastatytas šiaudinis plaustas, simbolizuojantis išsigelbėjimą nuo šiukšlių tvano. Projektas suveikė, žinia pasklido po šalį, o šios statybos technologijos entuziastai ėmė konsultuotis su Petru Devižiu ir statyti naujus šiaudinius pastatus. Siekiant spartesnės tokių projektų plėtros, 2007 m. Lietuvoje užregistruota Šiaudinių namų statytojų asociacija, kurios tikslas savo šviečiamąja bei praktine veikla skatinti visuomenę aktyviau domėtis aplinkai bei sveikatai palankia statyba iš presuotų šiaudų ryšulių.

siaudiniu namu istorija 3

 

2008m. Prie Zapyškio pastatyti du modernūs šiaudiniai namai ženkliai sumažino skeptikų gretas ir iškėlė šią technologiją į prabangos lygį. Įkvėpti natūralių medžiagų žavesiu, žmonės pradėjo statytis ne tik gyvenamus namus, bet ir prabangias poilsines bei pirtis.   2009m. sukurta analogų neturinti skydinė technologija radikaliai pakėlė kokybės lygį, tuo pačiu suteikdama galimybę pasistatyti aukščiausios kokybės namą, netgi, neturint patirties.

siaudiniu namu istorija 4